Kodėl naftos teršalai yra grėsmė ekosistemai?
Apie didelius naftos išsiliejimus dažniausiai sužinome iš televizijos ar laikraščių antraščių. Tačiau, kaip apie mažus išsiliejimus? Pavyzdžiui, iš automobilio lašanti alyva stovėjimo aikštelėje, nedideli išsiliejimai degalinėje pilant degalus, ar nesandariuose induose sandėliuojama panaudota alyva autoservisuose? Tai atrodo lyg kasdienybė, tačiau net ir nedideli naftos kiekiai yra kenksmingi ekosistemai.
Deja, dėl žmogaus ūkinės veiklos nedideli naftos išsiliejimai iš autoservisų, automobilių stovėjimo aikštelių, garažų, degalinių yra neišvengiami. Svarbiausia, kad išsilieję teršalai būtų atkirti naftos skirtuvuose, nes kitu atveju nafta bus nuplaunama lietaus vandeniu ir per nuotekų sistemą pateks į paviršinio vandens telkinius arba susigers į gruntą.
NASA Žemės observatorija / Joshua Stevens
Fitoplanktono klestėjimas Baltijos jūroje
August 15, 2020. Švedijos pakrantė
Kokią žalą sukelia išsilieja naftos teršalai?
Vandens užteršimas
Vandens paviršiuje iš išsiliejusios naftos susidaręs sluoksnis užstoja šviesą, todėl sumažėja fitoplanktono. Fitoplanktonas gauna energiją fotosintezės proceso metu, todėl turi gyventi tik gerai apšviestame vandenynų, jūrų, ežerų ar kitų vandens telkinių paviršiniame sluoksnyje. Fitoplanktonas atlieka pusę visos fotosintezės veiklos Žemėje. Taigi, fitoplanktonas papildo vandens telkinius ir žemės atmosferą deguonimi.
Fitoplanktonas taip pat yra svarbia smulkių vandens gyvūnų (pvz. krevečių) maisto grandinės dalimi, o šiomis jau minta didesni vandens gyvūnai (pvz. baltieji banginiai).Mokslininkai stebi, kad fitoplanktono kasmet sumažėja beveik 1%. Tai gali būti susiję vandens telkinių užterštumu ir su klimato atšilimo įtaka vandenyno temperatūrai.
Be to, į krantą išmesti naftos produktai užteršia paplūdimius. Nafta daro didelę žalą ir vandens paukščiams, nes šie neišvengiamai prisilesa naftos produktų, dėl kurių sutrinka skraiduolių kepenų ir inkstų veikla. Dažniausiai dėl to paukščiai žūva.
Dirvos užteršimas
Naftos dalelės patekusios į dirvą gali padaryti ilgalaikę žalą. Nafta sumažina dirvožemio aeraciją ir vandens įsiskverbimo galimybes. Tai neleidžia augalams ir kitiems dirvožemyje esantiems organizmams gauti vandens ir oro, kurie yra reikalingi išgyventi. Tai gali tęstis ilgus metus ir sumažinti žemės ūkio produktyvumą.
Iš to, kas pasakyta aukščiau, matome, kad reikia visomis išgalėmis prisidėti prie aplinkos apsaugos nuo užterštumo naftos produktais, taikant efektyvius naftos skirtuvus (pvz. Eneka gaminamus SEPKO naftos skirtuvus).
